patikėti

patikėti
patikė́ti, pàtiki, -ė́jo; SD125, Sut, N 1. tr., intr. L, Rtr, , 1, Srj, Skrb, Klk palaikyti tikru dalyku, būti tikram, įsitikinusiam, nesuabejoti: Kaip jam primelavo, teip tas ir patikė́jo Krs. Tą aš jau pàtiku – galėjo būti teip NmŽ. Kad būčia tos duobės neradęs, tai, sako, būčia ir nepatikė́jęs Krn. Kalbėk, na jau imsiu ir patikė́siu NdŽ. Per didelę įkalbą merga ir patikė́jo Š. Pati patikėjo jo (vyro) žodžiam ir ažmigo BsPII268. Patikė́jo jisai (karalius) žodžiui be ženklo visokio DP357. ^ Kas greitai pàtiki, greit apsigaudina NdŽ. Patikėsiu, kai patsai pamatysiu V.Krėv. 2. refl. H, R, , LTII450, NdŽ turėti vilties, viltis: Nebepasitikė́jau šįmet nueiti į rugius, būdama silpna J. Aš pasitikė́jau, kad man duosi šieno, ale nedavei J. Aš vienas nepasitikė́jau namo pareitie Vlkv. Jis žadėjęs atvažiuot, ale nepasitikė́jęs ateit Jrb. Aš nepasìtikiu tę išbūt teip ilgai Plk. Pasitiki nugalėsiąs jūros audras Vaižg. Metė Laurynas Rygą – nuvažiavo Dinaburkan: pasitikėjo ką nors laimėti J.Bil. Ar pasìtiki iki saulėleidos namie būti? . Nepasitikė́jau, ka jūs šitep galite padaryt Mrj. Jis… savo kraują už mus praliejo, kad… pasitikėtumbim per jį amžinai būsią išganyti KlM634. 3. tr. SD1139, SD285, N, M, L, LL174, NdŽ, , Kvt pavesti kam ką daryti, saugoti, kuo rūpintis: Kaip tu gali patikė́t [saugoti] vaiką kitam?! Šk. Jai bepig, kad ant slūginės gal viską patikė́t Rg. Aš nepabūgsiu nei vargo, nei pavojų man patikėtą žygį atlikti V.Myk-Put. Bėriams paduos [pašaro] pats šeimininkas. Bėrių jis niekam nepatiki V.Bub. Visus daiktus, kurie jumus yra patikėti, musijate sugrąžint DP580. Daiktą, kursai (tau) patikėtas yra, saugok Ch12PvTm1,14. Užsaugok to, kas tau yra patikėta Bt1PvTm6,20. ^ Laimėjo, kaip čigonui arklį patikėjęs III385. Durnas daiktas – žmonai paslaptį patikėti, draugui sumanymus išplepėti KrvP(Krsn).Kos56, NdŽ duoti prekių skolon, skolinti: Patikiu pinigų pirkėjui, ažu prekes palaukiu SD18. 4. tr., intr. DP440, M, Rtr, , 1 būti tikram, kad neapvils ar nenusivilsi, pasikliauti: Jeigu patikė́si jam, nusivilsi J. Aš jį jau pàtikiu Jrb. Jeigu jau tavim kiti pàtiki, tai i tu būk geras Srv. Jūs manę abudu norit ažmušt – nebepàtikiu nei vieno Km. Sako, kad aš nepàtikiamas vokiečiams Plšk. Tenai buvo vienas karaliui patikė́tas žmogus (ps.) Pn. Karalius generolui patikėjo ir jau rengė su dukteria vestuves LTR(Lzd). Kas jumis patikės: visi jūs esate krikščionys V.Krėv. Tam žmogui viską galima patikėti . Tėvas nepatikė́jo juoju Vv. | Dar tokios šlajos yra, bet nepatikėsi jom važiuot Vdžg. ^ Gaidžiui patikėjo – javai laukuose supelėjo KrvP(Mrk). Ponu patikėsi – gero neregėsi LTR(Srd, Šl). Nepatikė́k vilku raišu, kojos nepamušęs Ar. Aimanavo, kad jį velnias apgavo, kai Dievu nepatikėjo KrvP(Lp). | refl. H, Sut, N, K, M, Amb, L, Rtr, Š, , 1, Antš, Plt, Žeml, Kal: Žmogus pasitikimas, kuriam galiu tikėti J. Pasitikiu kuomi R367, 493. Mani pasitikė́jo labai visi, buvau labai patikiamas Jrb. Pasìtikimas žmogus pasdaro Dg. Manim pasìtiki žmones Kbr. Aš ant jo labai pasìtikiu Rg. Kas širdė[je], tas ir an liežuvio galo, tokiu gali pasìtikėti Krš. Tai negali žmogaus pasitikė́t visai – meluo[ja] da parėjęs Jrb. Nei vienam nebuvo galima pasitikė́ti ir pasakoti Plšk. Visi ant manęs pasìtiki kaip ant aitvaro Skr. Yra valandų gyvenime, kada žmogus turi tik savimi pasitikėti Pt. Aš per daug pasitikėjau protu, aukso galybe ir savo laime V.Krėv. Aš nepasitikiu tokiais dideliais ponais Ašb. Argi tu manim dar nepasìtiki? NdŽ. Pasitikė́jom jų sakymu, kad geros karvės, geros veislės telyčia, tai ir pirkom Krs. Tavo pagalba pasitikė́damas, darbą pradėjau KBI11. Niekada negali pasitikėti ana trumpuodege antim – ji baisiai klastinga Db. | Jeigu juo (gėrimu) pasìtiki, gali gert Smln. ^ Pasitikėjo kaip vaikas treigiu kumeliu III382. Negali juo pasitikėt, kaip kiauru maišu LTR. Daugiau klausinėk negu savim pasitikėk KrvP(Mrk). Geriau Dievu pasitikėti negu žmonių prašinėti KrvP. Nepasitikėk vilku raišu, kojų nepadaužęs LTR(Krž). Bernu pasitikėsi, kai prie altoriaus stovėsi KrvP(Dg). Gink Dieve durnu pasitikėti, ponui tiesą į akis kalbėti KrvP(Rdd). Kelyje nepasitikėk kumele, o namie – pačia Lnkl. Pasitikėk podės marškiniais – nuogas liksi LTR(Vlkj). Savo užpakaliu negali pasitikė́t, dabar kitu pasitikė́si Tlž. Svetimo žodžiais nepasitikėk LTR(Krtn). Ir savo kišeniu nepasitikėk, kai ten pinigas neskamba V602.
pasìtikinčiai adv.: Jis pasitikinčiai ėmė eiti į priekį LKGII513.
5. tr. pasitikti: Tu neik manęs patikė́t Ign. Eina patikė́t jos Dglš. 6. intr. Sut būti tariamam, spėjamam, numanomam: [Viešpatis] užgimė iž grynos motinos, bet ižg mergos. Tur patikė́tą tėvą Jozefą ant žemės DP41. \ tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; patikėti; persitikėti; pritikėti; užtikėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • patikėti — vksm. Aklai̇̃ patikėti išgalvóta istòrija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • datikėti — ×datikėti, dàtiki, ėjo (hibr.) intr. I tikėti, patikėti. Nedatikiu SD193, SD175. Ir stebėjos visi, ir nedatikėjo, kalbėdami viens kitop, kas tai bus dabar Ch1ApD2,12. tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikėti — ištikėti, ìštiki, ėjo 1. intr. manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram, neabejoti kuo: Bronislovas, neištikėdamas jo žodžiais, dar kalbino Žem. Dabar matau, kaip aš esmi nupuolęs, nės jau nė garbei mano n ištiki V.Kudir. Ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavieryti — ×paviẽryti K; Sut 1. intr., tr. palaikyti neabejotinu dalyku, nesuabejoti, patikėti kuo: Par įkalbą didelę ir paviẽrijo merga JI514. Paviẽrij man – tęjauka nieko nebuvo LzŽ. Gali vieryt, ką anas sako, ir nepaviẽryt Arm. Jis manęs paviẽrijo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikėti — užtikėti, ùžtiki, ėjo 1. tr., intr. M laikyti tikru dalyku, tikėti kuo: Vaikas viską ùžtiki Mrj. Aš neùžtikiu, ką jis sako Dg. 2. refl. ko nors tikėtis, viltis, laukti: Neužsìtikiu ilgai gyvent Rmš. Tik mokėkite kaip apseiti, ant manęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ausis — ausìs sf. (4) 1. girdėjimo organas: Išorinė, išvidinė, vidurinė ausis P.Aviž. Ausiẽs grybas (grybelis Gs) Rm. Ausies kraštelis, spenelis, kramslys B. Ausų žiedas B. Ausių rakštelis (krapštukas) SD387. Man ausìs spengia K. Viena ausis užkrito,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvieryti — ×išviẽryti K, KŽ 1. intr. tikėti ką esant iš tikrųjų, neabejoti kuo: Tam žodžiui, lyg Dievo balsui, ans linksmai išviẽrijo MitI65(Klp). Mergytės jaunosios galvą skaudėjo, bernytis jaunasis n’išvieryjo KlvD63(Rsn). ^ Tep vot dabar išviẽrijau:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klausyti — klausyti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M 1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”